Dešimtmetis automobilių pramonėje yra labai daug. Per tokį laiką pasikeičia kai kurios technologijos, vartotojų įpročiai, dizaino tendencijos, kainų lygis. Kaip visa tai atsilieps elektromobiliams ir jų rinkai. Ar tikrai 2030 metais važinėsime vien tik elektromobiliais?
Elektromobiliai buvo išrasti labai seniai. Jiems jau 100 metų, nors pradėjome jais naudotis tik dabar. Kodėl? Jų vystymąsi sustabdė naftos pramonės ir automobilių pramonės bendradarbiavimas. Kai naftos ištekliai pradėjo grėsmingai mažėti, automobilių gamintojai atsigręžė į seną gerą elektromobilių technologiją. Pavėlavome beveik 100 metų, bet klaidas reikia pripažinti ir jas taisyti. Dėl to didieji automobilių gamintojai meta milijardus investicijų į elektromobilių gamybą, bet…
Kaip visada yra „bet…“ – tam tikrų niuansų, kurie gali pakeisti situaciją.
Elektromobiliai NĖRA „švari“ technologija
Elektromobiliai turėtų būti ekologiška transporto priemonė, bet taip nėra. Jų veikimas paremtas baterijomis, kurias įkrauna elektros energija. Jei elektros energiją galime naudoti tik „žalią“ (pagamintą saulės, vėjo, jūros jėgainėse), tai „žalių“ baterijų kol kas dar neturime. Baterijų gamybai yra naudojamos iškastinės medžiagos ir reti metalai, kurių gavyba yra labai „purvina“ visomis prasmėmis. Turime labai nedaug laiko, kad sukurtume tokias baterijas, kurios nereikalautų didelių kasyklų Afrikoje ar Rusijos Sibiro platybėse, kur ekologijos normų mažai kas paiso.
Kitas „nešvarus“ reikalas – plieno gavyba. Kol kas švariai išlydyti plieną dar neišmokome, nors jau mokslininkai ieško būdų, kaip visa tai padaryti neteršiant gamtos.
Elektromobiliai turi konkurentą – vandeniliomobilį
Kol kas konkurentas elektromobiliams yra dar kūdikystės stadijoje. Tai vandeniliomobilis – automobilis varomas vandeniliu (Toyota Mirai). Kuro išgavimas gali būti visiškai „žalias“: vandeniliui išgauti reikalingas vanduo ir elektra. Vanduo padalinamas į vandenilį, o deguonis išleidžiamas į aplinką. Degimo metu variklyje neišsiskiria jokios kenksmingos medžiagos, todėl automobilis yra labai švarus ir mažai kenkia aplinkai. Nors vandeniliomobilis ir kūdikystės stadijoje, jis jau dabar lenkia elektromobilius nuvažiuojamu atstumu. Lietuvoje tokių neturime, nes trūksta infrastruktūros – vandenilio reaktorių ir užpildymo stotelių. Iki šiol elektromobiliams reikalinga infrastruktūra Lietuvoje prastai išvystyta, tad apie vandenilio stoteles kalbėti dar labai anksti.
Ar ši technologija išpopuliarės per dešimt metų – parodys laikas. Bet kuriuo atveju tai tik į naudą elektromobilių vystymuisi, nes gamintojai ieškos naujų būdų įkrauti baterijas ir nuvažiuoti toliau. Kol kas elektromobilio nuvažiuojamas vidutinis atstumas nežavi – vos 200-300 kilometrų netenkina didesnių šalių vairuotojų lūkesčių. Miestiečiams tai puikus susisiekimo būdas, mąstoma apie elektrinius vilkikus, kuriems taikomas važiavimo apribojimas per parą. Dėl to elektromobiliais 2030 metais, panašu, kad važinės dauguma žmonių.
Kuo važinės kiti? O gi tais pačiais gerais hibridiniais automobiliais. Dyzeliniai automobiliai 2030 metais bus tik pramogų parkuose ir muziejuose, juos pamatysime senų automobilių maršuose ir parodose.